vėtrunga

vė́trunga sf. (1) 1. Ser, NdŽ žr. vėtrungė: ^ I laksto kaip vė́trunga End. 2. J vėliava. 3. stiprus vėjas: Sniegai apipusto žmonis, numus sulaužo, vė́trungos y[ra] didžiausi vėjai Rt.